Patartina maistui naudoti pilno grūdo (rupaus malimo) miltus – jie yra žymiai naudingesni ir sveikesni nei įprastiniai balti, aukščiausios rūšies miltai, kurie gaunami pašalinus iš grūdo gemalus ir luobelę. Kartu su gemalais, pašalinami ir vitaminai bei mikroelementai, kurie padeda virškinti iš grūdų gaunamus angliavandenius ir organizmas virškinimo procesui reikalingas medžiagas pradeda imti iš savo sukauptų atsargų. Todėl balti miltai kenkia mūsų kaulams ir dantims panašiai kaip baltas cukrus, nes, juos virškinant, sutrinka kalcio ir fosforo balansas, iš organizmo atimamas kalcis.
Balti miltai yra ne tik kad nevertingi, bet net ir kenksmingi – jų labai aukštas glikemijos indeksas: lengvai pasisavinami angliavandeniai staiga pakelia cukraus kiekį kraujyje, tačiau šis greitai ir nukrenta. Daugybė žmonių susiduria su vidurių užkietėjimo problema. Pirmiausia, ką jie turėtų padaryti, tai išbraukti iš savo raciono visus maisto gaminius iš baltų miltų. Tačiau realizuoti tai tikrai nelengva, nes produktų pagamintų iš pilno grūdo dažniausiai rasite tik ekologiškose parduotuvėlėse. Nusiminti neverta, nes namie galima išsikepti įvairiausių skanumynų iš rupių miltų. O blynai labai skanūs maišant rupius miltus su manų kruopomis arba dar geriau su kukurūzų miltais, iškepti su kokoso aliejumi, kuris ne toks riebus, skanus ir kvapnus.
Idealu, jei galite sau leisti pirkti ekologiniuose ūkiuose augintus grūdus – čia nebūna didelių plotų monokultūrų, negalima naudoti daug ar pavojingos chemijos. Nors ir kaip gaila, tačiau lietuviškų ekologiškų miltų ir iš UK atvežtų kokybė ir skonis labai skiriasi. Kepiniai daug skanesni ir net atrodo, kad maistingesni, naudojant iš Anglijos atvežtus miltus, tačiau jie brangesni. Mūsų asortimente rasite ir tokių, ir tokių.
Luobelė yra grūdo lukštas. Po ja esantis aleurono sluoksnis sudarytas iš baltymų grūdelių, o tarp šių pasiskirstę krakmolas, E ir B grupės vitaminai bei mineralinės medžiagos. Aleurono sluoksnyje taip pat kaupiamos tirpios ir netirpios skaidulinės medžiagos, antioksidantai ir biologiškai aktyvūs junginiai. Maistiniu požiūriu šis sluoksnis yra pats vertingiausias. Luobelės ir aleurono sluoksnio dalelės sudaro mums visiems žinomas sėlenas. Maistinės sėlenos dėl itin efektyvaus poveikio ir liaudies, ir medicines terminologijoje vadinamos žarnyno šluota, mat pasišalina iš organizmo menkai tesuvirškintos, o kartu išvalo ir žarnyną, pašalina toksinus. Tai itin geras maistas tiems, kurie nori sulieknėti: brinkdamos sėlenos suteikia sotumo jausmą, tačiau jose esantys angliavandeniai pasisavinami lėtai. Sėlenas galima tiesiog išbrinkinti vandenyje ir kasdien suvalgyti po arbatinį šaukštelį; jų galima dėti į įvairius maisto produktus: sriubą, maltos mėsos patiekalus, mišraines, košes, blynų ar pyragų tešlą.
Pačiame grūdo centre yra gemalas. Tai biologiškai veikliausia grūdo dalis. Gemale, be baltymų ir angliavandenių, yra riebalų ir juose tirpių E bei B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, magnio, geležies), polinesočiųjų riebalų rūgščių (linolio, linoleno), fosfatidų (lecitino). Iš šios dalies prasikala nauja gyvybė, tad joje slypinti galia yra neabejotina.
Endospermas, sudarantis net 80-85 proc. grūdo yra mažiausiai vertingas, bet būtent ši dalis paliekama ruošiant daugumą miltų – mat gemale ir sėlenose esantys riebalai greitai genda, suteikia kartų prieskonį, trumpina galiojimo laiką. Iš tokių rafinuotų grūdų malami balti miltai, kepama duona, gaminami pyragai, makaronai ir kiti miltiniai gaminiai. (www.EkoPirk.lt rasite makaronų iš pilno grūdo miltų).
Tie, iš kurių gemalas ir luobelė nepašalinami, vadinami viso grūdo gaminiais. Paprastai etiketėje taip ir rašoma (angl. whole grain – pilno grūdo arba whole wheat – pilno kviečio). Būtent tai yra svarbiausias grūdinių kultūrų vertės matas. Ant kai kurių miltų rasite nurodyta, kad jie yra rupaus malimo (angl. whole meal), tačiau tokie grūdai nebūtinai bus pilno grūdo. Nėra taip svarbu, ar sudėtas visas nesmulkintas grūdas, ar smulkintas. Svarbiausia, jog iš grūdo nebūtų prieš malant pašalintos vertingiausios dalys, t.y. būtų panaudotas visas grūdas. Yra netgi girnomis maltų ekologiškų rupių pilno grūdo miltų - grūdai smulkinami akmeninėse girnose, o ne moderniame fabrike.
Viso grūdo gaminiai ne tik trumpiau galioja – jie sunkiau ir ilgiau virškinami. Dažniausiai rafinuojami yra kviečiai, miežiai, ryžiai. Tam tikri grūdai, tarkim soros, grikiai, speltos, gali būti tik viso grūdo. Kukurūzai irgi neretai yra viso grūdo.
TRUMPAI APIE GRŪDINES KULTŪRAS
Kviečiai - viena seniausiai auginamų kultūrų. Šie grūdai sulaukia daugiausiai priekaištų, tačiau problema yra ne jie, o mūsų vartojimo įpročiai – kviečių valgome labai daug ir beveik visada rafinuotus. Iš tikrųjų viso grūdo kviečiai yra labai maistingi ir tinka nusilpusiems žmonėms, kurie turi greitai atgauti jėgas.
Itin vertingi – laukinių kviečių (speltos) miltai. Spelta - tai kviečio Motina. Tai nereiklus žieminis javas. Ankščiau šis grūdas buvo paplitęs po visą Europą. Iki šių laikų jis buvo auginamas tik kai kuriose vietovėse, bet geriau pažinus šio grūdo vertingumą jo auginama vis daugiau ir daugiau. Speltos miltai turi savitą originalų pikantišką riešutų skonį. Dėka esančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų yra daugelio rekomenduojama pilnavertei mitybai. Speltos grūduose yra daug magnio, kalio, geležies, cinko, mangano ir daug B grupės vitaminų. Spelta savyje turi beveik visus reikalingus vitaminus ir maistingas medžiagas kurių reikia pilnavertei subalansuotai harmoningai žmogaus mitybai. Vitaminai yra ne tik grūdo apvalkale, bet visuose grūdo sluoksniuose vienodai. Spelta labai tinka dietinei mitybai arba kaip papildas sergantiems, kad greičiau atgautų jėgas. Spelta priešingai nei kiti auginami grūdai yra genetiškai labai sveikas grūdas ir jos vidinė vertė ir jėga yra nesulyginama su niekuo. Surinkti grūdai gali būti kaip sėklinė medžiaga, kai kiti paprasti grūdai to negali. Spelta yra atspari net radioaktyviam ar aplinkos užterštumui kadangi ji yra padengta kelių tankių pelų sluoksnių. Lieka paslaptyje, kodėl spelta buvo beišnykstanti, kai žmonija maitinosi šiuo grūdu tūkstantmečius. Dydis viduramžių mąstytojas ir gamtos žinovas Hildergarf Fon Binger (1098 – 1179) pavadino šį grūdą „žmonijos augalu“.
Avižos išsiskiria riebalų gausa. Jų grūdai teikia žmogui energijos, žvalumo. Avižose esanti siera būtina medžiagų apykaitai nervų ląstelėse, plaukams, nagams, taip pat kaulams ir kremzlėms. Avižos tinka sergant gastritu, skrandžio bei žarnyno ligomis.
Miežiuose sančios medžiagos neleidžia gamintis ir kauptis cholesteroliui. Juose gausu bakterijas naikinančių medžiagų, yra net 9,5 proc. ląstelienos, todėl miežiai tinka užkietėjus viduriams arba norint suliesėti.
Grikiai yra labai maistingi, padeda įveikti nuovargį, gerina širdies darbą, skatina audinių regeneracijos procesą. Prieš verdant, juos galima pakaitinti keptuvėje – bus naudingesni.
Rugiuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, šios gerina širdies bei kitų organų veiklą. Anglijos dietologai nustatė, kad išemine širdies liga rečiau serga tie žmonės, kurie mėgsta juodą duoną. Joje yra 30 proc. daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai daugiau magnio nei baltoje. Rugių sėlenų nuoviru gydomas bronchitas.
Ryžiai ypač naudingi diabetikams, nes angliavandeniai iš jų, ypač rudųjų, pasisavinami lėtai. Vertingiausia yra laukiniai ryžiai.
Daiginti grūdai.
Sveikuoliai itin vertina daigintus grūdus: kviečius, rugius, sojas, grikius, saulėgrąžas, žirnius ir t.t. Jie stiprina imunitetą, padeda susidoroti su infekcijomis, ypač su peršalimu, jaunina.
Kaip sudaiginti? Nuplautus grūdus suberkite (sluoksnis turi būti maždaug 2 cm) į stiklainį ar emaliuotą indą. Uždenkite marle, užpilkite iki kambario temperatūros atšaldytu virintu vandeniu ir pastatykite šiltoje vietoje. Po 8 – 12 valandų vandenį išpilkite, o marlę palikite, retkarčiais ją sudrėkinkite, sėklas pamaišykite.
Kaip valgyti? Geriausia valgyti, kai daigeliai nedideli – nuo 1 iki 10 mm (prieš tai perplaukite šaltu vandeniu). Galima valgyti vienus; galima pagardinti jais vaisių ar daržovių salotas, jogurtą blynų tešlą; galima sumalti ir sumaišyti su medumi, razinomis, tarkuotu obuoliu; trumpai pakepinti ir valgyti su bet kokiu karštu patiekalu.
Gita
Šaltiniai:
Žurnalas „Moteris“, 2011.05
Lankytojų komentarai (0)
Komentarų nėra