Nepatogi Alo Gore’o tiesa
Paklausite, kodėl rašome apie Alą Gore‘ą? Turime du svarius argumentus. Pirmasis: straipsnį apie jį galima drąsiai žymėti žaliojo „Ji“ mėnesio ženkliuku. Ir antras: šis JAV gamtosaugos aktyvistas praėjusią savaitę atšventė gimtadienį. Taigi...
Alo Gore‘o karjera labai spalvinga. Buvęs Vietnamo karys, karo žurnalistas, verslininkas, JAV senatorius, 45-asis JAV viceprezidentas, kandidatas į JAV prezidentus, tik per plauką pralaimėjęs G. W. Bushui… Pasauliui šio žmogaus vardas bene labiausiai asocijuojasi su kova prieš globalinį planetos atšilimą. Už aktyvią veiklą šioje srityje Alas Gore‘as netgi yra pelnęs Nobelio taikos premiją.
„Ši Nobelio premija iš tiesų skirta ne man. Ji – visiems sąmoningiems, mąstantiems žmonėms, kurie neabejingi planetos ateičiai“, – taip šį svarų apdovanojimą įvertino aktyvistas.
A. Gore‘o SOS signalai
Skaitydamas paskaitas apie klimato atšilimą, A. Gore‘as apkeliavo ne vieną šalį. Jis turi subūręs minias gerbėjų bei šalininkų. Kita vertus... dėl teisybės reikėtų pridurti, kad Alo Gore‘o indėlis į gamtosaugą vertinamas prieštaringai. Kai kada kritikų jis yra apšaukiamas manipuliatoriumi. Esą pasitelkęs visuomenei opias problemas siekia asmeninio populiarumo. O ir jo į dienos šviesą išvilkta „nepatogi tiesa“ apie tikruosius globalinio atšilimo mastus ir gresiančias pasekmes kai kurių mokslininkų vertinama kaip pernelyg išpūsta. Pasak tų mokslo vyrų, nėra tikslių įrodymų, kad pasaulį netolimoje ateityje ištiks tokia apokalipsė, kokią prognozuoja Alas Gore‘as. Ir vis dėlto...
Visi žinome, kad mokslo įrodyti faktai toli gražu ne visada būna neginčijami ir amžini. Per pastarąjį dešimtmetį ne kartą stebėjome triuškinamą jų griūtį. Ir kas mums dabar pasakys, kur yra tikroji tiesa apie pasaulį ir jo likimą, o kur tik didiesiems lošėjams patogūs pasvaičiojimai... „Dalykai, kuriais dar taip neseniai didžiavomės kaip neginčijamu mokslo triumfu, šiandien yra žlugę. Praėjusiame šimtmetyje šventai tikėjome pramonės pažanga, vartojimas buvo tapęs tarsi naująja mūsų religija. Dabar nuleidę galvą turime pripažinti, kad nėra čia kuo didžiuotis. Be proto vartodami ir plėtodami pramonę, tik žudome Žemę. Aišku, galime likti šiai tiesai abejingi. Užsimerkti ir sakyti: svarbu dabar gerai, o po mūsų... kad ir tvanas. Betgi, mielieji, Žemės siunčiami signalai kuo aiškiausiai byloja, kad tvanas gali užklupti kur kas greičiau nei tikimės. Todėl ar ne geriau atsipeikėti iš iliuzijos ir nuoširdžiai savęs paklausti: „Ei, žmogau, ką tu darai su šia planeta? Juk ji tau yra vienintelis ir nepamainomas prieglobstis. Kokią Žemę nori palikti vaikams ir vaikaičiams – draugišką ir globojančią ar persmelktą apokaliptinio šėlsmo?“ – tokius retorinius klausimus kelia Alas Gore‘as.
Kai kas tai vertina kaip demagogišką pamokslą. Galbūt iš tiesų skamba mažumėlę pompastiškai, bet kad ir kaip būtų, tai yra visų išgirstas SOS signalas, žinutė kiekvienam nors kiek blaivaus proto šioje besaikėje vartojimo karštinėje išsaugojusiam žmogui. Kalbant apie prieš ketverius metus pasirodžiusią ir kaipmat viena perkamiausių tapusią A. Gore‘o knygą „Nepatogi tiesa“ (tarp kitko, ji išspausdinta ant ekologiško popieriaus, pagaminto iš visiškai perdirbtos makulatūros)... Kai kurios joje propaguojamos idėjos šiek tiek išpūstos. Galbūt ne visos atitinka nūdienos realybę. Bet, sakykite, kaipgi kitaip „išgydyti“ žmones nuo trumparegiškumo, jei ne šoku. Paklaustas, kodėl taip gąsdina žmones artėjančiu pasauliniu tvanu bei apokalipse, A. Gore‘as nusišypso: „Neturiu tikslo gąsdinti. Aš tik bandau žmones pažadinti. Jei kalbėčiau tyliai, ramiai, nesukrėsdamas, niekas manęs neišgirstų.“
Idealistas nuo mažens
Žinia, Alas Gore‘as globaliomis problemomis nesusidomėjo per vieną dieną. Jau vaikystėje jis buvo didelis gamtos mylėtojas. Uoliai sodindavo medelius, netgi buvo subūręs visą idėjinę sodintojų komandą.
Jaunasis gamtininkas gimė Vašingtone, tačiau jo vaikystės vasaros bėgo Tenesio valstijoje įsikūrusioje šeimos fermoje. Čia Alas padėdavo auginti daržoves, šienaudavo, rūpinosi gyvuliais. Trumpai tariant, nebuvo išpaikintas baltarankis sostinės vaikis.
Po mokyklos įstojo į prestižinį Harvardo universitetą. Būtent čia tebūdamas devyniolikos pirmąkart išgirdo garsaus mokslininko Rogerio Revelle‘o paskaitas apie klimato kaitą. Jos padarė tokį stiprų įspūdį, kad visos informacijos nieku gyvu negalėjo išmesti iš galvos. „Vakarais atsiguldavau ir galvodavau. O Dieve, ką mes darome su savo planeta. Reikia ją gelbėti!“
Į gamtosaugos sritį jaunuolis klimpo vis giliau ir giliau. Bet... paskui jį įtraukė Vietnamo karas. Ne, A. Gore‘as nepalaikė šio karo idėjos. Atvirkščiai, troško, kad jis kuo greičiau baigtųsi. Užtat ir nutarė, kad jo pareiga – būti įvykių sūkuryje. Tapo karo žurnalistu, kad galėtų objektyviai apšviesti žmones, kas iš tiesų vyksta.
Likimo smūgiai sustiprino
Dar tebevilkėdamas kario uniformą, vos 22-ejų Alas Gore‘as vedė savo pirmąją meilę studijų draugę Tipper. Jiedu susilaukė trijų dukterų ir vieno sūnaus.
„Nuo mažumės man buvo įskiepytos labai stiprios šeimos vertybės. Tad visada maniau ir dabar tebemanau, kad šeima yra pats svarbiausias dalykas. Juk joje mes gauname visa ko suvokimo pamatą. Tik tvirtoje šeimoje gali būti puoselėjamos tvirtos tradicijos. Pavyzdžiui, aš nuo pat lopšio žinojau, kad reikia mylėti ir tausoti gamtą. Žinojau, kad medeliui laužiamam skauda. Kad nevalia šiukšlinti žemės, kuria pats vaikštai. Šį suvokimą paveldėjau iš senelių, tėvų. Ir šiuolaikiniams vaikams nereikėtų kalbėti apie jokias ekologijos katastrofas, jei jų tėvai puoselėtų meilę Žemei, kurioje gyvena. Iš tiesų tai – nedidelis uždavinys, tereikia pradėti nuo savęs. Geri pavyzdžiai taip pat užkrečiami kaip ir blogi“, – požiūrį į šeimos vertybes ir vaikų auklėjimą dėsto Alas Gore‘as.
Tiesa, jo paties šeimos likimas nelepino. Prieš daugiau kaip dvidešimt metų išgyveno skaudžią netektį – vos perkopusi per keturiasdešimt nuo plaučių vėžio mirė jo mylima sesuo. „Ji tiek daug rūkė... Ilgai graužiau save, kodėl laiku nepadėjau įveikti šio žalingo įpročio“, – viename interviu prisipažino gamtosaugos aktyvistas.
Praėjus penkeriems metams po sesers laidotuvių, Alo Gore‘o šeimą sukrėtė dar vienas šiurpus įvykis – šešiametis sūnus Albertas pateko po automobiliu. „Po krepšinio rungtynių ėjome namo. Albertas pamatęs savo draugus nubėgo su jais pasilabinti. Staiga išgirdau cypiančius stabdžius ir pamačiau, kaip mano sūnus skrenda oru, o paskui bloškiasi į žemę. Su žmona be nuovokos puolėme prie jo. Sūnaus kūnelis buvo suglebęs, pramerktose akyse nė lašo gyvybės. Man iš lūpų spontaniškai išsprūdo malda... Laimė, netoliese buvo profesionali medicinos sesuo. Kol atvažiavo greitoji, ji suteikė pirmąją pagalbą ir išgelbėjo mano sūnelio gyvybę. Visą mėnesį pakaitomis su žmona budėjome neatsitraukdami nuo sūnaus lovos. Ir vis meldėmės. Mūsų maldos buvo išklausytos, – iki menkiausių smulkmenų prisimena Alas Gore‘as ir priduria: – Po to įvykio mano gyvenime daug pasikeitė. Kai sūnui atsitiko nelaimė, buvau visa galva pasinėręs į karjerą – mačiau vien ją, daugiau nieko. Tą dieną viskas sustojo. Tik nelaimės akivaizdoje gali suprasti, kas tau gyvenime yra svarbiausia.“ Žinoma, paskui Alas Gore‘as ir toliau sėkmingai siekė karjeros. Bet sako nuo to laiko visada stengdavęsis rasti pusiausvyrą.
Na, o baigdami pacituosime dar vieną garsiojo aktyvisto mintį: „Žemę ir šeimą turime tik vieną. Taigi branginkime ir mylėkime!“
Ar žinote, kad...
- Visas gamtosaugininko vardas yra Albertas Arnoldas Gore’as. Įprastai jis pristatomas trumpiniu Alas.
- Kovo 31 d. Alui Gore’ui sukako 62-eji.
- Prezidento B. Clintono kadencijos metu A. Gore‘as visus aštuonerius metus ėjo JAV viceprezidento pareigas.
- 2000-aisiais A. Gore’as buvo JAV demokratų partijos kandidatas Į JAV prezidentus. Jis buvo laimėjęs rinkėjų balsavimą beveik puse milijono balsų, bet kilo teisinis ginčas dėl Floridos valstijos rinkikų kolegijos balsų perskaičiavimo. JAV Aukščiausiasis Teismas šį ginčą išsprendė jo priešininko G. W. Busho naudai.
- 2007 metais pagal A. Gore’o medžiagą sukurtas dokumentinis filmas „Nepatogi tiesa“ laimėjo „Oskaro“ statulėlę, 2009 m. to paties pavadinimo knyga pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias šnekamosios kalbos albumas.
- Gamtosaugos aktyvistas yra kompanijos „Apple“ direktorių valdybos narys ir vyriausiasis „Google“ patarėjas.
Lankytojų komentarai (0)
Komentarų nėra