Naujausios mados pasaulio tendencijos trimituoja: madinga viskas, kas žalia. Turime galvoje ne pavasarine žolyte kvepiančią gaivią žalią spalvą, o ekologiškus drabužius ir aksesuarus. Jeigu šis virusas plis taip sparčiai, kaip prognozuojama, panašu, kad netrukus dominuos ekologiška mada.
Prisipažinkite, ar kada nors pirkdama, pavyzdžiui, žėrinčią vakarinę suknelę ir madingos odos aukštakulnius, susimąstėte, kokia žala buvo padaryta gamtai, kol šie stiliaus perliukai atsidūrė jūsų spintose? Atsakymas paprastas: gal viena iš dešimties apie tai pagalvojo – kai nori priblokšti aplinkinius, kam svarbu gamtos kančios. Laimė, kad atsiranda mąstančiųjų kitaip. Štai garsūs pasaulio ir Lietuvos dizaineriai vienas po kito suskubo stoti į žaliųjų gretas. Sako, ne todėl, kad tai tampa madinga, o siekdami prisidėti prie pasaulio gerovės, nors apytiksliai skaičiavimai rodo, kad nuolatiniais ekologiškos, taigi ir labai brangios produkcijos vartotojais gali būti tik 6 procentai pasaulio vartotojų.
Prisiminkime neseniai mirusį garsųjį britų dizainerį Alexanderį McQueeną ir jo pernai sukurtą skandalingąją kolekciją, pristatytą per Paryžiaus madų savaitę. Daugelis kolekcijos aksesuarų buvo pagaminti iš skardinių ir kitų buitinių atliekų. Legendinis kūrėjas prisipažino tokiu būdu norėjęs atkreipti dėmesį į pasauliui nerimą keliančią šiukšlių problemą, prie kurios smarkiai prisideda ir beprotišką vartojimą skatinanti mados pramonė. Kas sezoną kuriami vis nauji drabužiai, seni metami lauk, o kur dar rinką užkariaujantys sintetiniai audiniai ir balažin iš kokių medžiagų kuriamos scenos dekoracijos mados pristatymams. Kalnai drabužių atsiduria sąvartynuose, kur, pavyzdžiui, nailonas, visiškai suyra tik per 30–40 metų. „Žmonių protuose turėtume suformuoti ekosampratą, todėl pirmoji žaliosios mados taisyklė turėtų skambėti maždaug taip: pasistenkite vartoti kuo mažiau“, – taip pažangiai mąstė idėjų nestokojantis dizaineris, turintis nemažai sekėjų. Tarp jų Marcas Jacobsas, Calvinas Kleinas, Narcisco Rodriguezas, jau dvylika metų žmogui ir gamtai „draugiškus“ drabužius kurianti norvegų dizainerė Leila Hafzi. Užsieniečiams nemano nusileisti ir lietuviai: Giedrius Šarkauskas, Sandra Straukaitė, Jolanta Rimkutė – jie ne tik kuria drabužius iš natūralių audinių, bet ir gyvena ekologijos idėjomis.
Garsiems dizaineriams į parankę noriai kabinasi ir pramogų pasaulio žvaigždės. Grupės „U2“ vokalistas Bono 2006-aisiais pristatė ekologiškų drabužių kolekciją kodiniu pavadinimu EDUN (perskaičius atbulai, „nude“ – nuogas). Bono skleidžiamas idėjas palaiko ir kuriant chemiškai neapdorotus marškinėlius bendradarbiauja modeliai Kate Moss, Gwyneth Paltrow. Veganė aktorė Natalie Portman iš natūralių medžiagų sukūrė avalynės kolekciją, o už ją gautą pelną paskyrė ekologijos idėjas propaguojančioms ir pelno nesiekiančioms organizacijoms. Indėlį į žaliųjų judėjimą įnešė ir seksualioji blondinė, gyvūnų teises ginančios organizacijos PETA narė Pamela Anderson, neseniai pradėjusi bendradarbiauti su ekologišką kolekciją kuriančių dizainerių „Richie Rich“ duetu. „Man labiausiai patinka būti nuogai, bet jei tam nėra galimybių, mieliausiai dėviu „Ritchie Rich“ drabužius“, – šmaikštauja garsenybė.
Mada su sąžine
Ekologiška mada pasaulyje išpopuliarėjo maždaug 2005-aisiais. Būtent tada buvo surengta pelno nesiekianti ekologiškos mados savaitė Niujorke, kurios metu modeliai demonstravo drabužius, pagamintus iš kanapių, bambukų, javų, organinės, be pesticidų užaugintos medvilnės.
Ekologiška mada užsienyje dar vadinama „fashion with a conscience“ („mada su sąžine“), todėl daugelis daiktų tiesiog perdirbami. Štai kodėl vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad ekologiškais galima vadinti ne tik iš ekologiškų medžiagų pasiūtus, bet ir atnaujintus senus drabužius. Todėl netikėtai madingas tapo vintage stilius – drabužiai ir aksesuarai, sukurti iš natūralių medžiagų.
Pasaulyje kaip grybai po lietaus dygsta kompanijos, prikeliančios daiktus naujam gyvenimui. Viena tokių „Preloved“ kaip tik tuo ir užsiima: surenka senus daiktus, juos plauna, valo, tada atnaujina rankomis – esą taip aplinka saugoma labiau nei gaminant naują, net ir ekologišką drabužį.
Ar žinote, kad auginant ir apdirbant bet kokį natūralų pluoštą sunaudojama labai daug vandens – audiniai mirkomi, dažomi, plaunami. Skaičiai įspūdingi: kad būtų išauginta medvilnės vieneriems sportiniams marškinėliams, reikia beveik tūkstančio litrų vandens.
Matyt, ne veltui už pažangias žaliosios mados idėjas skiriami apdovanojimai. Štai pernai JAV verslo žurnalas „Fast Company“ (FC) paskelbė kūrybingiausių pasaulio verslo žmonių šimtuką. Jame, be naujųjų technologijų kūrėjų, buvo paminėti ir ekologiško gyvenimo entuziastai. 24-oji sąraše už sukurtą atsakingos prabangos koncepciją – „žaliųjų karaliene“ tituluojama dizainerė Stella McCartney, teigianti, kad drabužis gali būti vadinamas madingu tik tada, jeigu yra pagamintas protingai naudojant gamtos išteklius. 62-asis įrašytas „Puma“ bendraturtis bei kūrybos direktorius Husseinas Chalayanas, skatinantis suderinti gamtą saugančias gamybos technologijas ir madą.
Medžiagos iš ekologinių ūkių
Neretai ekologiškos mados idėja suprantama kur kas plačiau nei tik mada. Garsiuosius polo marškinėlius tarp jaunimo išpopuliarinusi „Marc O’Polo“ kompanija medžiagas, pavyzdžiui, medvilnę, savo gaminiams perka tik iš ekologinių ūkių, audinius dažo tik ekologiškais dažais, gamybinius cechus šildo saulės energija, o kompanijos sukurti kvepalai vadinasi „Pure Green“. Tiesa, skeptikai bosija, kad visa tai – atviras melas, tačiau gamintojai skeptiškumo debesis pasiryžę išsklaidyti medžiagų sertifikatais. Bet, kaip žinia, labiau nei sertifikatai mus veikia žmogiškasis faktorius. Ne paslaptis, kad pats firmos prezidentas Werneris Böckas, pamišęs dėl ekologijos idėjų, gyvena užmiestyje, kur turi ekologinį ūkelį, rūpestingai rūšiuoja atliekas ir skatina tai daryti savo sūnus.
Ekologiška mada – nepigus malonumas ir nereikia būti proto bokštu, kad suvoktum, jog natūralus šilkas, medvilnė ir linas nedalijama veltui. Šioje vietoje reikėtų užsiminti apie ekologiškų drabužių kainas. Na, jos nesikandžioja, bet gana įspūdingos. Juk natūralūs audiniai – tai ne pigiai iš naftos produktų pagaminami sintetiniai poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas ir kt. Ekologiška mada brangi ir dėl tam tikrų etikos dalykų: gaminant audinius ir siuvant drabužius, negali būti išnaudojami žmonės, be to, jiems turi būti sudarytos puikios darbo sąlygos, ideali emocinė atmosfera ir geras atlygis. Dar viena ekologiškos mados ateities vizijų – bevardiškumas, kai nebeliks didžiųjų magnatų vardų, o produkcija bus tarsi bevardė, užtat kokia patogi. Pionieriais šioje srityje galima vadinti Amerikos nepelno organizaciją „Vegetarian Shoes“, kuri siūlo ekologiškų batų liniją pavadinimu „Juoda dėmė“ (angl. „blackspot“). Avalynė neturi vardo, o tik žymima balta dėme. Pasak gamintojų, „Blackspot“ – atviras prekės ženklas, kurį gali naudoti ir iš jo pelnytis visi.
Kaip atpažinti ekologiškus audinius?
„Öko-Tex 100“, „ Öko-Tex 100+“, „ Öko-Tex 1000“ ženklai gaminio etiketėje informuoja vartotoją, kad jiems gaminti nebuvo naudoti alergiją galintys sukelti dažai, pesticidai, sunkieji metalai, formaldehidai, organiniai chloro junginiai. Be to, iš tokiais ženklais pažymėtų audinių išskiriamos medžiagos pasižymi odai tinkamu pH.
Europos Sąjungos „gėlė“, Šiaurės šalių „gulbė“ ar Vokietijos „mėlynasis angelas“ – ekoženklai, rodantys, kad gaminant produkciją buvo minimaliai teršiama aplinka, naudotos tik lengvai suyrančios cheminės medžiagos.
„Sąžiningos prekybos“, arba „Fairtrade“, ženklas suteikiamas gamintojams, kurie savo darbuotojams užtikrina saugias darbo sąlygas ir gerą atlyginimą, darbui neišnaudoja vaikų, rūpinasi aplinkos apsauga, nenaudoja GMO.
Ženkleliu „Ekologiška medvilnė“ („Organic Standart“) žymima ekologiška medvilnė, kuriai auginti nenaudojami pesticidai, insekticidai ir trąšos.
Lankytojų komentarai (0)
Komentarų nėra