Spelta

Spelta - lot. Triticum spelta. Kai kuriose šalyse – Dinkel. Spelta tai kviečio Motina. Tai nereiklus žieminis javas. Ankščiau šis grūdas buvo paplitęs po visą Europą. Iki šių laikų jis buvo auginamas tik kai kuriose vietovėse, bet geriau pažinus šio grūdo vertingumą jo auginama vis daugiau ir daugiau. Rinkoje galima isigyti įvairios formos šio grūdo tai: miltų, kruopų, dribsnių ir sėlenų pavidale. Taip pat vakarų Europos šalyse ir jau gatavų duonos bandelių ir kitokių gaminių iš speltos. Speltos miltai turi savitą originalų pikantišką riešutų skonį. Dėka esančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų yra daugelio rekomenduojama pilnavertei mitybai. Grūduose yra daug magnio, kalio, geležies, cinko, mangano ir daug B grupės vitaminų.

Spelta savyje turi beveik visus reikalingus vitaminus ir maistingas medžiagas kurių reikia pilnavertei subalansuotai harmoningai žmogaus mitybai. Vitaminai yra ne tik grūdo apvalkale, bet visuose grūdo sluoksniuose vienodai. Tai reiškia, kad išlaiko visas maistingas medžiagas net ir smulkaus malimo miltuose. Spelta labai tinka dietinei mitybai arba kaip papildas sergantiems, kad greičiau atgautų jėgas.

Spelta, priešingai nei kiti auginami grūdai, yra genetiškai labai sveikas grūdas ir jos vidinė vertė ir jėga yra nesulyginama su niekuo. Surinkti grūdai gali būti kaip sėklinė medžiaga, kai kiti paprasti grūdai to negali. Spelta yra atspari net radioaktyviam ar aplinkos užterštumui kadangi ji yra padengta kelių tankių pelų sluoksnių. Lieka paslaptyje, kodėl spelta buvo beišnykstanti, kai žmonija maitinosi šiuo grūdu tūkstantmečius. Dydis viduramžių mąstytojas ir gamtos žinovas Hildergarf Fon Binger (1098 – 1179) pavadino šį grūdą „žmonijos augalu“.

Šiais laikais kai daugelis vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo alergijos kviečių glitimui. Tie, kurie yra tiesiog alergiški glitimui, dažnai gali speltą toleruoti geriau nei kviečius. Tačiau tie, kuriems yra diagnozuota celiakija, turėtų visiškai nevartoti glitimo, tad speltos gaminių, grūdų ar miltų jiems patartina nevartoti.