Aliejaus „Dūmijimo riba“
Kaitinant aliejus, jų savybės keičiasi. Kai kurie aliejai, kurie yra labai vertingi, būdami kambario temperatūros, praranda gerąsias savybes, kai yra kaitinami prie pernelyg aukštos temperatūros. Todėl renkantis aliejų, reikėtų pamąstyti, kokiu būdu jis bus vartojamas, ir naudoti jį taip, kad geriausiai išryškėtų jo naudingosios savybės.
Visi aliejai turi vadinamąją „dūmijimo ribą“ (smoke point). Aiškinant paprastai, tai yra tokia temperatūra, prie kurios nuo aliejaus pradeda kilti dūmas, ir virš kurios aliejus neturėtų būti kaitinamas. Į tai būtina atkreipti dėmesį, ypač jei naudojate aliejų kepimui ar gruzdinimui. Žemės riešutų aliejus turi aukščiausią „dūmijimo ribą“, o kukurūzų aliejus nedaug nuo jo atsilieka. Paprastas alyvų aliejus (ne extra virgin) turi pakankamai aukštą „dūmijimo ribą“, apie 200-210o C. O riešutų aliejai labai greitai pradeda degti, todėl jie paprastai nenaudojami kepimui. Taip pat reikėtų atminti, kad naudojant aliejų kepimui pakartotinai, jo „dūmijimo riba“ sulig kiekvienu kartu mažėja, t.y. pradeda degti žymiai žemesnėje temperatūroje.
Kokybiškų nerafinuotų aliejų etiketėse dažniausiai nurodoma iki kokios temperatūros juos galima kaitinti. Priklausomai nuo temperatūros aliejai gali būti tinkami: salotoms; salotoms ir virimui; salotoms, virimui ir kepimui; salotoms, virimui, kepimui ir skrudinimui.