Ekol. Sojos pupelės SUMA

Papildoma informacija

Atidarius, pakuotę laikykite sandariai uždarytą vėsioje ir sausoje vietoje.

Paruošimas: prieš verdant mirkyti šaltame vandenyje 8-12 valandų.

Virti santykiu : 1 dalis sojos pupelių, 4 dalys vandens. Virti 120-240 min.

SUMA kruopos, ankštiniai ir ryžiai išauginti tik ekologiškuose ūkiuose, nenaudojant pesticidų, dirbtinių chemikalų, konservantų bei trąšų. Sertifikuota vienu rimčiausių ekologišku SOIL ASSOCIATION sertifikatu.

100 gramų šio produkto yra:

370 kcal

baltymų - 35,9g

angliavandenių - 15,8g (iš jų, 5,5g cukraus)

riebalų - 18,6g

skaidulų - 15,7g

druskos - 0,005g

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Sojų pupelės - vienas iš maistingiausių ir universaliausių augalinių produktų. Pietryčių Azijos šalyse jos auginamos jau daugiau kaip 7000 metų, Europoje sojos pradėtos auginti tik XVIII a. pabaigoje. Sojose yra daugiau baltymų ir geležies negu tokio pat kiekio jautienoje, daugiau kalcio negu piene, daugiau lecitino negu kiaušiniuose bei daug vertingų aminorūgščių: cistino, lizino, arginino, triptofano, metionino ir kitų. Taip pat sojose daug vitamino A, taip pat B, C, D ir E grupės vitaminų, vadinamų antisenėjimo ir ilgaamžiškumo vitaminais.

Naudojant sojas, didėja jėgų ir energijos antplūdis, silpnėja nervinė įtampa bei gerėja atmintis. Sojos kaloringos ir greitai sukelia sotumo jausmą. Jos turi daug geležies ir kalio. Tai puikus dietinis produktas diabetikams, vegetarams ir žmonėms, norintiems numesti svorio.

Gauta nemažai epidemiologinių įrodymų, patvirtinančių gydomąsias sojų savybes. Pavyzdžiui, regionuose, kur vartojama daug sojų produktų, rečiau sergama krūtų ir prostatos vėžiu, lengvesni menopauzės simptomai. Surinkta daugybė įrodymų apie širdies ligų rizikos sumažėjimą, kai kuriuos gyvulinius produktus pakeitus sojų baltymais. Taip yra dėl to, kad sojose yra mažiau arterijas užkemšančio žalingo MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio, tačiau pakankamai gerojo DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio. Sojų produktuose gausu cholino, baltymų, kalcio ir skaidulų. Jie yra puikus foli o rūgšties (dar vadinamų foliatais) šaltinis. Sojos mažina homocisteino kiekį kraujyje. Visos šios sojų savybės, ypač pastaroji, svarbios Alzheimerio ligos rizikai mažinti. Taigi sojos yra vertingas maisto produktas, o gal ir vaistas. Tai idealus baltymų šaltinis, galintis pakeisti gyvulinius baltymus, kas ypač svarbu vegetarams.

Labai vertingas ir sojų aliejus. Skirtingai nuo gyvulinės kilmės riebalų, jis turi labai nedaug sočiųjų riebalų. Šio augalo aliejuje yra komponentų, artimų žuvyje esantiems lipidams (lecitino, cholino), įvairių vitaminų, makro ir mikroelementų. Lecitinas turi įtakos riebalų apytakai ir cholesterolio kiekiui organizme, mažina riebalų kaupimąsi kepenyse, gerina smegenų veiklą. Sojose esantys fitatai šalina iš organizmo radionukleidus ir sunkiųjų metalų jonus. Šaltai spaustas sojų aliejus, lyginant su rafinuotu, turi daugiau vertingų sudedamųjų dalių. Toks aliejus ilgai išlaiko kvapą ir skonį. Kulina rijoje sojų aliejus naudojamas šviežioms daržovių salotoms, šaltų mėsos ir žuvies patiekalų gamybai. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje iki šiol nespaudžiamas aliejus iš šalyje šiemet išaugintų ar įvežtų genetiškai nemodifikuotų sojų, o parduotuvių lentynos lūžta net nuo 28 pavadinimų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų augalų.

Labai gaila, bet jau didesnė pusė auginamų sojų yra genetiškai modifikuotos, t. y. su pakeistais genomais, kokių nebuvo per visą gyvybės ir žmogaus evoliuciją, todėl niekas nežino, kokį poveikį jų naudojimas turės dabartinei ir kitoms žmonių kartoms. Daugiausia auginamų genetiškai modifikuotų sojų augalų yra atsparūs herbicidui glifosatui ir jo analogams, kurie yra ekocidai, t.y. kenksmingi žmogui ir visai gamtai. Tokias sojas maistui naudoja milijonai žmonių. Jau dauguma pašarų mišinių gyvuliams visame pasaulyje gaminama su genetiškai modifikuotų sojų baltymais. Todėl visame pasaulyje plinta pasipriešinimas genetiškai modifikuotų augalų auginimui ir vartojimui, nes yra visos galimybės užauginti klasikiniais metodais sukurtų sojų veislių sėklų.

Daugiausia sojų auginama JAV (apie 50 mln. ha), Kanadoje, Brazilijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. 2011 m. auginant genetiškai nemodifikuotas sojas, pirmieji žingsniai padaryti ir Lietuvoje. Buvo įvežta Ukrainoje sukurtos sojų veislės Annuška sėklų. Džiugu, kad jas panoro auginti ūkininkai iš daugelio šalies rajonų. Priauginta keli šimtai tonų vertingų sėklų. Būtų apmaudu, jei šios sojos būtų sunaudotos pašarams. Tikiuosi, kad atsiras verslininkų, kurie susidomės vietoje išaugintomis sojomis ir jų perdirbimu bei realizavimu Lietuvoje. Juolab, kad yra visos galimybės plėsti sojų auginimą šalyje.

Plačiau apie sojos pupeles bei namie paruošiamus SOJOS PUPELIŲ VALGIUS skaitykite čia.